kerpė

kérpė sf. (1) 1. bot. mažas, smulkus augalas, kerojantis ant akmenų, medžių, stogų ir kt. [a) P, Mt, LBŽ kerpės (Lichenes); b) MitII141 kerpena (Cetraria); c) F kežas (Parmelia); d) P, R, Lex60, J vaistinė plautė (Pulmonaria officinalis); e) P lapuotosios samanos (Musci)]: Slyvinė kerpė (Parmelia prunastri) F. Kerpės auga ant pievos, stogo, o kiminai pelkėse J. Kerpės – tai augalai, kurie sudaryti iš grybo ir iš dumblio rš. Pelėsiais ir kerpe apaugus aukštai štai Trakų garbinga pilis Mair. [Ant stogo] kerpės kėkso kukuliais, kaip duonos kepalais Žem. Stogas po ta kerpe gal 100 metų cielybėj išbūti P. Stogai žalioms kerpėms nebkerpė[ja], bet pūna, išpūna su duobėms Šts. Užveizėtojis sodno skuta žievę ir kerpes nu šakų BM302. Nuog akmenų ir senų kelmų sausus kiminus ir minkštąsias kerpes raustė I. Ant obelies pradėjo kérpės augti Vkš. Elnias išminta vienomis šiaurės samanomis ir kerpėmis rš. Ar žinai, kaip meška per kerpes eina? Brs. 2. kempinė, pintis: Ant beržo auga trys kérpės Jnš. Tas medis kérpėms apaugęs Čk. Kai degtukų nebuvo, žmonės kerpėms įpūsdavo liepsną Varn. Šiemet ir užderėjo bulvės, užaugo kap kerpės – vienos gali pavalgyt Lš. 3. Ūd, Lž medžio apauga, gumbas: Iš tos kerpės būt gera kulbė Dkš. 4. stora, sutrūkusi, sumedėjusi beržo žievė: Beržas apaugęs kerpėm, įkirst negalima KzR. 5. viršutinė šakniavaisių dalis, iš kurios auga lapai: Galai burokų, morkų, ridikų prie lapų bus kérpės J. Sėklos nebus, kérpės nupjaustytos Ėr. Runkelius kasant, kérpes nupjausto Kp. Už kérpės ropės neišrausi Vb. Griežčio, buroko, ridiko kérpė nevalgoma – galvijam atiduodama Ds. Nepjauk tokios didelės kérpės – burokas pus Pc. Šėriau mėnesį kiaules tom kérpėm Krk. Jei morkai nupjausi kerpę, tai ji sėklai netiks Vžns. Morkus suvalgė, paliko tik kerpės Grz. Plaukus apsikirpk ir nevaikščiok kap kerpė! Trak. 6. Š vaisiaus (obuolio, kriaušės) nuograuža: Suvalgęs obuolį, kerpę numesk viedran Ds. Pilna gryčia primėtyta kerpių Ds. 7. duonos kepalo žiauberė, kampelis, papentis: Dar jo dantys geri, suvalgo net ir duonos kérpę Rk. Pririnkau kerpių, reiks alaus daryti Rk. 8. užrištasis maišo galas, mazgas: Nepripilk pilno maišo – kad liktų kérpė Ukm. Tu imk už kérpės, o aš už maišo apačios Pš. Gali atsirišt – kérpė labai maža Ssk. Augustinas pasilenkė, perversdamas maišą per petį, ir atleido kerpę J.Avyž. 9. juok. žmogaus kūno sėdimoji dalis: Važiuoja, kérpę pakreipus Pl. 10. kiaulės snukio užrietimas, knyslė: Kerpėn dratą įveria, kad neknistų J.Jabl. 1 scom. menk. liesas, išdžiūvęs, pasenęs žmogus ar gyvulys: Kerpẽlė vyras, o pačią dar gavo Trš. Kerėblelė arklys išmito kaip kerpė Žeml. Kur lendi, kerpė viens ! (niekinamai sakoma vaikui, šuniukui) Sd.